Anglų kalba

Anglų kalba yra oficiali kalba 53 pasaulio šalyse (Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Zimbabvėje, Karibuose, Pietų Afrikoje ir kt.). Ja kalba apie 508 mln. žmonių ir ji yra trečioji pagal populiarumą kalba pasaulyje. Net ir nemokėdamas anglų kalbos, pasisveikinti tikriausiai galėtų kiekvienas – „Hello“. Taip pat anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Tautų Sandraugos, kalba. Nors iš tiesų pasauline kalba anglų kalba tapo tik XX a. ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą.

Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinioji (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.) angų kalbos.

Senąja anglų kalba kalbėjo keltų (dabartinės Britanijos) ir iš Europos į Britaniją atsikėlusios germanų gentys. Jungiantis gentims ir nuolat vykus karams senoji anglų kalba pasipildė lotynų, skandinavų kalbų žodžiais. VIII–XII a. senąja anglų kalba užrašytas svarbiausias anglosaksų epas – „Sakmė apie Beovulfą“.

To meto kalba labai skyrėsi nuo dabartinės anglų kalbos – buvo daug galūnių, žodžių tvarka sakinyje buvo laisva, neturėjo daug kitų kalbų skolinių.

Vidurinioji anglų kalba pradėjo formuotis XI a. po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito jos struktūra: sumažėjo galūnių, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais. Naujoji anglų kalba paremta Londono tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose kaip standartinė rašto kalba. XVII–XIX a. anglų kalba paplito Didžiosios Britanijos kolonijose (Indijoje, Kanadoje, kai kuriose Antilų salose, Ceilone, Maltoje ir Kipre, Singapūre, Folklendų salose, Honkonge ir kt.).

Bėgant laikui, anglų kalbos gramatinės taisyklės griežtėjo, kalba tapo vis labiau normalizuota (suvienodinta): sugriežtėjo žodžių tvarka sakinyje, atsirado daug pagalbinių žodžių, santykius nusakančių prielinksnių, sumažėjo galūnių. Rašyba išliko senovinė, archajiška, todėl labai nutolo nuo tarimo (šis faktas ypač piktina besimokančiuosius anglų kalbos).

Pati kalba turi daugybę tarmių ir regioninių variantų, kai kurie stipriai skiriasi nuo bendrinės kalbos, tačiau tarptautiniu lygiu vartojami du kalbos variantai: anglų anglų (Jungtinės Karalystės regionas) ir amerikiečių anglų (JAV ir netoli esančios šalys).

Lietuvoje anglų kalba pradėta dėstyti tik XIX a. pradžioje Vilniaus universitete. Iki tol populiariausios užsienio kalbos buvo prancūzų, italų, lenkų. 1962 metais Vilniaus universitete įkurta Anglų kalbos katedra (vėliau – Anglų filologijos), anglų kalba pradėta dėstyti daugelyje aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų. Po Nepriklausomybės atkūrimo, anglų kaip antrąją kalbą mokyklose pasirinko apie 80 proc. visų moksleivių.